Mokslo ir švietimo ryšiai
Lietuva su Taivanu aktyviai stiprina akademinį bendradarbiavimą nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Kitų metų liepą, likus dviem mėnesiams iki Lietuvos priėmimo į Jungtines Tautas, Taivano švietimo ministerija pradėjo įgyvendinti stipendijų programą „Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Rytų Europos šalių studentams studijuoti Taivane“, į kurią buvo įtraukta ir Lietuva. Per dešimtąjį dešimtmetį įvyko keletas abiejų šalių aukšto lygio delegacijų vizitų, kuriuose dalyvavo ir švietimo ministerijų atstovai. Tai vainikavo 1999 m. pasirašytas susitarimas dėl mokslinio bendradarbiavimo skatinimo. Netrukus po to Lietuva, Latvija ir Taivanas inicijavo bendradarbiavimo programą, pagal kurią finansuojami bendri mokslinių tyrimų projektai, įtraukiantys dalyvius iš visų trijų šalių. Tai paskatino Lietuvos ir Taivano universitetų suartėjimą ir vedė prie bendradarbiavimo susitarimų, palengvinusių tolimesnius studentų ir darbuotojų mainus. Paskutinių poros dešimtmečių tendencijos rodo vis gilėjantį abiejų šalių akademinį bendradarbiavimą.
Svarbiausi abiejų šalių akademinių santykių etapus galite rasti toliau pateiktoje laiko juostoje:
Taivano švietimo ministerija įsteigė „Stipendiją studentams iš Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Rytų Europos šalių studijuoti Taivane“.
Pasirašytas Taivano nacionalinės mokslo tarybos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos susitarimas dėl mokslinio bendradarbiavimo.
Pradėta įgyvendinti trišalė Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslinio bendradarbiavimo programa, pagal kurią finansuojami bendri mokslinių tyrimų projektai.
Vytauto Didžiojo universitete buvo atidarytas Taivano centras ir pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Taipėjaus atstovybe Latvijoje. Atidarymo proga surengta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Kinijos ir Taivano studijoms Baltijos šalyse.
Taivano ir Lietuvos institutai pasirašė penkis susitarimo memorandumus, apimančius tokias sritis kaip biomedicina, puslaidininkiai, palydovinės technologijos ir kristalų tyrimai.
Lietuvoje įkurtas Taivano-Lietuvos puslaidininkių ir medžiagų mokslo centras bendradarbiaujant Taivano Sun Yat-seno universitetui ir Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centrui (FTMC).
Vilniaus universitetas kartu su Taivano nacionaline centrine biblioteka įsteigė Taivano kinų studijų išteklių centrą.
Lietuvos lazerių asociacija ir Taivano pramoninių technologijų mokslinių tyrimų institutas pasirašė susitarimo memorandumą dėl itin greitų lazerių centro įkūrimo.
Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras įgyvendino pirmąjį „Spotlight Taiwan“ projektą Lietuvoje ir surengė akademinę konferenciją skirtą nagrinėti tarptautinių santykių iššūkius Rytų Azijoje.
Nacionalinis Chengchi universitetas (NCCU) ir Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė susitarimą įsteigti pirmąjį Lietuvos centrą Taivane, kuris įsikurs NCCU.
Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras įvykdė antrąjį „Spotlight Taiwan“ projektą bei surengė mokslinę konferenciją, skirtą tapatybės ir kultūrinės įvairovės klausimams Rytų Azijoje.
Institucijos
Pagrindinės Lietuvos institucijos, kuriose vykdomos studijos apie Taivaną, yra sutelktos Vilniuje ir Kaune. Tai atitinkamai Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Vilniaus universiteto Orientalistikos centras (vėliau pervadintas Azijos ir transkultūrinių studijų institutu) nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos užsiima sinologijos studijomis, įskaitant ir su Taivanu susijusias temas. VDU, kuriame veikia Azijos studijų centras ir Taivano centras, sinologijos tyrimais užsiima nuo 2001-ųjų.
Šios institucinės pastangos padėjo pagrindą dvišaliams Lietuvos ir Taivano universitetų susitarimams. 2010 m. Vilniaus universitetas ir VDU pasirašė pirmuosius bendradarbiavimo memorandumus. Nuo to laiko universitetų partnerių Taivane skaičius išaugo. 2024 m. Vilniaus universitetas turėjo 12 susitarimų, o VDU – 7. Kiti universitetai, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, taip pat plečia partnerystę, ypač gamtos mokslų srityje. Kiekviena iš šių institucijų turi po 7 susitarimus su Taivanu.
Per pastaruosius 25 metus Lietuvos ir Taivano mokslininkai bendradarbiavo daugiau kaip 80 mokslinių tyrimų projektų, dauguma jų – pagal trišalę Lietuvos, Latvijos ir Taivano finansavimo programą. Tarp jų dominuoja (sudaro virš 90 proc.) gamtos mokslų srities projektai, daugiausia dėmesio skiriant tokioms sritims kaip chemija, fizika ir medicina. Aktyviausi bendruose tyrimuose Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VDU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.
Taivano partneriai taip pat prisidėjo prie akademinių išteklių sinologijos studentams ir mokslininkams gausėjimo Lietuvoje. Nuo 2011 m. VDU Azijos knygų erdvė, remiama Chiang Ching-Kuo fondo, reikšmingai išplėtė savo kolekciją, o Vilniaus universitetas 2022 m. įsteigė Taivano išteklių centrą sinologijos studijoms.
Nuotraukos: Taipėjaus misijos Latvijos Respublikoje vadovas Rong-chuan Wu Azijos knygų erdvės atidarymo metu 2016 m.; Taivano sinologijos studijų resursų centro Vilniaus universitete atidarymas 2022 m.; Taivano sinologijos studijų resursų centro Vilniaus universitete vardinė lenta 2022 m.; Nacionalinio Sun Yat-seno universiteto delegacija Kauno technologijos universitete 2022 m.; Taipėjaus technikos universiteto vizitas Vilniaus universitete 2023 m.; vieša paskaita VDU apie Taivano vietines kalbas, kurią skaitė prof. Apay Ai-yu Tang (Nacionalinis Taipėjaus technologijos universitetas) 2018 m.
Tyrėjai
Taivano studijų sritis Lietuvoje dar palyginti jauna, jos plėtra prasidėjo tik dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Vieni reikšmingiausių šios srities mokslininkų yra Antanas Andrijauskas, Algimantas Prazauskas, Loreta Poškaitė, Agnė Budriūnaitė, Aurelijus Zykas, Vytis Silius, Konstantinas Andrijauskas, Vida Mačikėnaitė, Balys Astrauskas, Raigirdas Boruta ir kiti. Šie mokslininkai yra skyrę dėmesio Taivano klausimams, įvairiais aspektais tyrinėję jo istoriją, kultūrą, politiką ir visuomenę. Deja, iki 2024 m. nė vienas Lietuvos mokslininkas dar nebuvo apgynęs daktaro disertacijos, kurios tema būtų konkrečiai susijusi su Taivanu, tačiau galima pasidžiaugti, kad keli magistrantūros studijų absolventai savo tyrimus skyrė Taivanui, nagrinėdami tokias temas kaip „Daoizmo filosofijos raiška Taivano ekologiniame diskurse“, „Rinkimų sistemų reformos: Pietų Korėjos ir Taivano atvejai“ ir “Kinijos ir Taivano santykiai: tapatumo dilema „China Post“ ir „Taipei Times“ (2008-2011 m.).“
Panaši situacija yra ir Taivane, kalbant apie lituanistiką. Taivano nacionalinės centrinės bibliotekos duomenų bazės duomenimis, kol kas nėra apginta nė viena daktaro disertacija būtent apie Lietuvą. Tačiau su Lietuva susijusiomis temomis parašyta 11 magistro darbų, daugiausia politikos mokslų srityje. Istoriniame kontekste reikšminga išimtis yra Taivano mokslininkas Mo Chien-Ching (莫建清), tampriai susijęs su Lietuvos studijomis. Apie jį 1977 m. rašė Amerikos lietuvių išeivijos laikraščiai kaip apie neseniai apsigynusį daktaro laipsnį Ročesterio universitete pas lietuvių kalbininką daktarą Antaną Klimą. Jo disertacija, pavadinta „Šnekamosios lietuvių kalbos linksnių gramatika“, buvo inovatyvi ir reikšminga to laiko tyrimų kontekste. Grįžęs į Taivaną, Mo iki 2002 m. dirbo Nacionalinio Chengchi universiteto Užsienio kalbų ir literatūros koledže. Jis taip pat išleido keletą knygų, tarp jų disertacijos pagrindu „Šnekamosios lietuvių kalbos linksnių gramatika“ (1980) ir „Lietuvių kalbos sintaksė: linksnių gramatikos perspektyva“ (1981).
Studentai
Studentų mobilumas tarp Lietuvos ir Taivano prasidėjo XXI a. pačioje pradžioje, kai pirmieji asmenys susidomėjo trumpalaikėmis mokymo programomis, vasaros mokyklomis arba įstojo į dienines studijas. Kiek vėliau, 2010 m., buvo pasirašytos pirmosios sutartys tarp Lietuvos ir Taivano universitetų, suteikiančios galimybę vykdyti reguliarias studentų mainų programas.
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų statistinių diagramų, per pastarąjį dešimtmetį gerokai padaugėjo Taivane studijuojančių lietuvių studentų bei taivaniečių Lietuvoje. Vienintelis didesnis apsunkinimas buvo COVID-19 pandemija, kuri sutrikdė tarptautines keliones 2020-2022 m. Tačiau studentų mainai tarp Lietuvos ir Taivano tęsėsi, nes abi šalys šiuo laikotarpiu nedraudė studentų mobilumo.
Didėjantis trumpalaikėse ar ilgalaikėse studijose Taivane dalyvavusių Lietuvos studentų skaičius paskatino Taivano atstovybę Lietuvoje įsteigti absolventų asociaciją. Reguliarūs asociacijos narių susitikimai vyksta nuo 2023 m.
Paskaitykite apie Taivano studento YuHsiu Chengo (鄭宇修) įspūdžius ir patirtis studijuojant Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Lietuvoje.
Sveiki, esu YuHsiu Cheng iš Taivano. Lietuvoje gyvenu jau beveik dvejus metus ir norėčiau pasidalyti savo istorija apie studijas čia.
Tikriausiai jums kyla klausimas: „kodėl Lietuva?“ Šio klausimo nuolat sulaukiu, kai susipažįstu su naujais žmonėmis. Paprastai atsakau: „Kodėl gi ne?“ Bet iš tikrųjų tai atrodo tarsi likimas. Galbūt kartais net man tai skamba neįtikėtinai, bet tai nutiko taip: išlaikęs stojamuosius egzaminus Taivane buvau priimtas į kelis vietinius universitetus, tačiau pandemijos metu turėjau daug laisvo laiko ir nežinojau kuo užsiimti. Vieną dieną akys užkliuvo už straipsnio apie mažiau žinomas šalis, kuriose Taivano studentai gali studijuoti užsienyje, ir tada pirmą kartą sužinojau apie Baltijos valstybes. Pradėjau tyrinėti universitetus ir atradau, kad Lietuvoje vis dar priimamos paraiškos. Pasakiau tėčiui, kad noriu pateikti paraišką, ir nors jis manė, kad juokauju, palaikė mane šiame naujai atrastame tiksle.
Kai mano šeima suprato, kad kalbu rimtai, jau buvo per vėlu pakeisti savo nuomonę. Mano smalsumas Lietuvai augo, ir aš buvau pasiryžęs aplankyti šią šalį.
Pirmieji trys mėnesiai buvo neįtikėtinai sunkūs. Žiemos orai buvo atšiaurūs, beveik nebuvo saulės šviesos, o vienatvė ėmė slėgti. Socialinė aplinka taip pat labai skyrėsi nuo tos, prie kurios buvau pripratęs Rytų Azijoje. Iš pradžių buvau pernelyg drovus, kad pradėčiau pokalbius, ir visada laukdavau, kol kiti prie manęs prieis. Tačiau greitai supratau, kad toks požiūris su lietuviais neveikia. Laimei, susiradau nuostabių draugų, kurie padėjo man prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje ir įveikti kultūrinių skirtumų keliamą stresą. Esu nuoširdžiai dėkingas už visą jų suteiktą paramą.
Kalbant apie studijas, manau, kad jos yra gana lengvai įveikiamos. Aplinka čia labai rami, o universitetas suteikia daugybę galimybių tobulėti. Sakyčiau, kad Vytauto Didžiojo universitetas visada pasiruošęs padėti, kai tik to prireikia. Dabar jau pripratau prie gyvenimo būdo – nereikia skubėti, tiesiog išlikti ramiam ir gerai nusiteikusiam. Niekada nesigailėjau sprendimo, kurį priėmiau prieš dvejus metus.
Šaltiniai:
- Švietimo valdymo informacinė sistema
- Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka
- National Digital Library of Theses and Dissertations in Taiwan