Politiniai ryšiai
Lietuva ir Taivanas yra demokratinės valstybės, turinčios stiprią ir dinamišką rinkos ekonomiką. Tą galima matyti iš toliau pateiktų dviejų diagramų. Šalis sieja bendros vertybės, įskaitant įsipareigojimą saugoti žmogaus teises ir užtikrinti laisvąją prekybą. Nors Kinijos Respublika pripažino Lietuvą dar 1923 m., artimesni politiniai ryšiai tarp abiejų šalių užmegzti palyginti neseniai. Dėl svarbių istorinių veiksnių, įskaitant Antrąjį pasaulinį bei Šaltąjį karą, Lietuva ir Kinijos Respublika nepasirašė jokių sutarčių ir bendradarbiavo labai ribotai (išsamiau apie tai skaitykite skyriuje apie žmonių tarpusavio santykius). Nepaisant to, svarbu pažymėti, kad Taivanas niekada nepripažino sovietų okupacijos Baltijos šalyse ir išlaikė tvirtą poziciją prieš komunizmą visame pasaulyje. Tai įkvėpė lietuvių diasporos aktyvistus užmegzti ryšius su panašiai mąstančiais Taivano kolegomis.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuvai sėkmingai atgavus nepriklausomybę, abi šalys pradėjo aktyviai stiprinti ryšius ir skatinti bendradarbiavimą. Per aukšto lygio vizitus, tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir dalyvavimą daugiašaliuose forumuose Lietuva ir Taivanas nuolat ieškojo naujų partnerystės galimybių, pabrėždami solidarumo tarp panašiai mąstančių demokratinių valstybių svarbą siekiant stiprinti tarptautinę sistemą ir spręsti globalius iššūkius.
Ankstyvasis laikotarpis
Bendra motyvacija stiprinti bendradarbiavimą atsirado dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Praėjus metams po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuvos tarptautinių ekonominių ryšių ministras Vytenis Aleškaitis ir Taivano užsienio reikalų viceministras Chiang Hsiao-yen pasirašė pirmąją abiejų šalių bendradarbiavimo sutartį dėl atstovybių viena kitos teritorijoje steigimo (1991 m. lapkričio 7 d.). Dėl įvairių priežasčių šis susitarimas tuo metu nebuvo įgyvendintas. Postūmis tęsėsi ir 1992 m. rugpjūtį, kai buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius apsilankė Taivane, kad išsiaiškintų gilesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybes. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu palankų požiūrį į Taivaną išreiškė pirmasis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Po to, 1993 m. rugpjūčio mėn., buvusi ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė dalyvavo Taivane vykusiame Pasaulio moterų viršūnių susitikime. Taivanas taip pat atsakė vizitais ir 1996 m. lapkričio mėn. į Lietuvą nusiuntė delegaciją, vadovaujamą parlamento vicepirmininko Wang Jin-pyng, kuris susitiko su Gediminu Vagnoriumi prieš pat jo pakartotinį paskyrimą ministru pirmininku. Dar po metų Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė viešėjo Taivane, kur susitiko su ministru pirmininku Lien Chan, užsienio reikalų viceministru Chen Chien-jen ir kitais pareigūnais.
Šie ryšiai paskatino parlamentinių grupių susikūrimą. 14 Lietuvos Respublikos Seimo narių Parlamentinę grupę ryšiams su Kinijos Respublika (Taivanu) palaikyti įsteigė 1997 m. Panašiai tų pačių metų balandžio 14 d. Taivano parlamentas įkūrė Baltijos šalių draugystės grupę ir suorganizavo didelę, daugiau kaip 80 atstovų delegaciją, kuri liepos mėn. lankėsi Lietuvoje. Nuolatinis šių dviejų parlamentinių grupių bendradarbiavimas paskatino ne tik tarpparlamentinius ryšius, bet ir aktyvesnes veiklas tokiose srityse kaip mokslas, ekonomika ir kultūra. Dėka to, 2020 m. spalio 9 d. – praėjus 23 metams nuo šių dviejų asociacijų įkūrimo – Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos-Taivano forumas. Jo nariais tapo įvairūs visuomenininkai, intelektualai, menininkai, politikai, žurnalistai ir verslininkai.
Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupė
Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupė Lietuvos Seime veikia nuo 1997 metų. Žemiau pateikiamas sąrašas parlamentarų, kurie vadovavo šiai grupei:
1997–2000: Saulius Pečeliūnas
2000–2004: Aloyzas Sakalas
2004–2008: Gintaras Steponavičius
2008–2012: Algis Kašėta
2012–2016: Gintaras Steponavičius
2016–2020: Gintaras Steponavičius
2020–2024: Matas Maldeikis
Nepaisant daugybės vizitų, oficialių susitarimų tarp Lietuvos ir Taivano skaičius išliko palyginti mažas. Nors abi pusės svarstė dvigubo apmokestinimo ir tarpusavio investicijų skatinimo bei apsaugos sutartis, šie susitarimai, kurie buvo planuojami pasirašyti 1997 metais, niekada nebuvo užbaigti. Taip pat nebuvo įkirtos atstovybės, nepaisant kalbų, kad tai būtų galima padaryti 1997 metų antrojoje pusėje. Kita vertus, abi pusės sutarė stiprinti bendradarbiavimą technologijų mainų, akademinių tyrimų ir miestų partnerystės kūrimo srityse (pirmoji iš jų buvo tarp Taipėjaus ir Vilniaus, pasirašyta 1998 metų gegužės 29 dieną). Šiame kontekste abi šalys žengė į naująjį amžių su tam tikra viltimi, tačiau ir abejone dėl gilesnio bendradarbiavimo galimybių.
Žemiau pateikiama svarbiausių politinių mainų chronologija per pirmuosius tris dešimtmečius:
Tai buvo aktyvus dešimtmetis, pasižymėjęs vizitų ir mainų, tyrinėjusių dvišalių santykių galimybes ir ribas, gausa.
🇱🇹 Pirmieji vizitai iš Lietuvos į Taivaną buvo surengti buvusių premjerų Gedimino Vagnoriaus (1992), Kazimieros Prunskienės (1993 ir 1995), Bronislovo Lubio (1996), taip pat finansų ministro Algirdo Šemetos (1997), Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės (1997), sveikatos ministro Juozo Galdiko (1997), švietimo ir mokslo ministro Kornelijaus Platelio (1999) ir Seimo nario Audroniaus Ažubalio (1999), kuris vadovavo Seimo Užsienio reikalų komiteto delegacijai.
🇹🇼 Taivano delegacijos į Lietuvą taip pat buvo gausios, joms vadovavo užsienio reikalų viceministras Chiang Hsiao-yen (1991 ir 1992), parlamento viceprezidentas Wang Jin-pyng (1996), užsienio reikalų viceministras Chen Chien-jen (1997), parlamento generalinis sekretorius Chen Chang-Chuan (1998).
Abi pusės pasirašė: Dvišalių prekybos misijų organizacijų steigimo susitarimą (1991); Technologijų mainų susitarimą (1998); Mokslinio bendradarbiavimo susitarimą (1999).
Šis dešimtmetis buvo mažiau aktyvus nei ankstesnis.
🇱🇹 Vizitus iš Lietuvos pusės surengė švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė (2008), švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė (2009), Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas ir Eugenijus Maldeikis (2009), parlamentarai Egidijus Vareikis, Kęstutis Masiulis, Dalia Kuodytė (2009) ir kiti.
🇹🇼 Taivano parlamentarai Chen Shei-saint ir Wu Pi-chu, taip pat Taipėjaus miesto vicemeras Ou Chin-der aplankė Lietuvą 2001 ir 2002 metais.
Šis dešimtmetis parodė naują energiją, kurią išreiškė abi pusės siekdamos glaudesnio bendradarbiavimo. Tai matosi iš gerokai išaugusio vizitų kiekio.
🇱🇹 Lietuvos delegacijoms vadovavo buvęs prezidentas Valdas Adamkus (2011), Europos Parlamento nariai Laima Andrikienė (2010, 2012, 2015), Vytautas Landsbergis (2011), Zigmantas Balčytis (2012), parlamentarai Algis Kašėta (2011), Mantas Adomėnas (2010), Gintaras Steponavičius (2013), Egidijus Vareikis (2019), Kazys Starkevičius (2017) ir daugelis kitų.
🇹🇼 Iš Taivano pusės žymiausi svečiai buvo buvusi Taivano viceprezidentė Lu Hsiu-lien (2016), vyriausiasis teisėjas Hsu Tzong-li (2017), buvęs užsienio reikalų ministras Chen Tang-shan (2012), ekonomikos reikalų viceministras Cho Shih-chao (2014), parlamentarai Lin Yu-fang (2012), Chiang Nai-shin (2012), Chen Ming-wen (2016), Chen Ting-fei (2016) ir kiti.
Pastarųjų metų dinamika
Nors Lietuva ir Taivanas išreiškė susidomėjimą stiprinti savo dvišalius santykius, jų bendravimo intensyvumas XXI amžiaus pirmaisiais metais (ypač 2003–2007 metais, kaip parodyta žemiau pateiktoje lentelėje) išliko palyginti žemas. Šiuo laikotarpiu visi Taivano reikalai, susiję su Lietuva, buvo tvarkomi Taipėjaus misijos Latvijoje. Be to, Taivano ekonominiai reikalai su Lietuva buvo sprendžiami Taipėjaus atstovybėse Lenkijoje ir Suomijoje, o žiniasklaidos reikalus prižiūrėjo Taipėjaus misija Švedijoje. Tačiau per tokius kanalus kaip tarpparlamentinės grupės ir Lietuvos-Taivano forumas santykiai tarp šalių pamažu gerėjo.
Naujas postūmis Lietuvos ir Taivane santykiuose atsirado 2018 metų spalį, kai Lietuvos Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Aušra Maldeikienė suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje išsakė paskatinimą artimesniam bendradarbiavimui su Taivanu, įskaitant atstovybių steigimą ir paramą Taivano atstovavimui tarptautinėse organizacijose. Už pusės metų (2019 m. balandį) daugiau nei pusė Lietuvos Seimo narių, įskaitant sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, pasirašė atvirą laišką Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO), ragindami leisti Taivanui dalyvauti jos metiniame susirinkime. Šį laišką inicijavo parlamentarai Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius. Kvietimas tapo dar aktualesnis COVID-19 pandemijos, prasidėjusios kitais metais, metu.
Po 2020 metų rudenį vykusių Lietuvos Seimo rinkimų naujoji vyriausybės koalicija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, išreiškė palankią poziciją santykių su Taivanu stiprinimui taip atspindėdami platesnę tendenciją remti demokratines vertybes ir priešintis autoritarinių šalių poveikiui. 2020 metų gruodį suformavus ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamą vyriausybę, anksčiau išsakytos rinkiminės idėjos pradėjo materializuotis. Vienas ryškesnių Lietuvos įsipareigojimo artimesniems ryšiams su Taivanu ženklų buvo sprendimas 2020 metų liepos mėnesį išsiųsti 20 000 COVID-19 vakcinų į Taivaną, o vėliau rugsėjį pristatyti dar vieną, dešimt kartų didesnę siuntą.
Reikšmingas lūžis Taivano ir Lietuvos santykiuose įvyko atidarius pirmąją Taivano atstovybę Europoje, turinčią pavadinime Taivano vardą. Taivaniečių atstovybė Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2021 metų lapkričio 18 dieną. Nuo to laiko dviejų šalių santykiai sparčiai vystosi, iš dalies paskatinti ir didėjančių saugumo grėsmių, kylančių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, ir augančių įtampų Taivano sąsiauryje. Tais pačiais metais abi šalys pasirašė šešis bendradarbiavimo memorandumus, apimančius tokias sritis kaip puslaidininkių pramonė, lazerių ir kristalų technologijos, palydovų technologijos, puslaidininkių plėtra, biotechnologijos bei verslo ir finansų bendradarbiavimas.
2021–2024 metais surengta daugybė Lietuvos ir Taivano aukšto lygio vizitų. Iš Taivano pusės svarbūs svečiai buvo išrinktoji viceprezidentė Bi-khim Hsiao, užsienio reikalų ministras Jaushieh Joseph Wu, Nacionalinės plėtros tarybos ministras Kung Ming-hsin ir skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang. Iš Lietuvos pusės iškiliausi svečiai buvo buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė ir žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Išsamesnis apsilankymų sąrašas pateikiamas toliau esančioje lentelėje.
Lietuvos ir Taivano dvišalių vizitų sąrašas
| Metai | Lietuvoje apsilankę Taivano politikai | Taivane apsilankę Lietuvos politikai |
|---|---|---|
| 1991 | 章孝嚴 (Chiang Hsiao-yen) | |
| 1992 | Gediminas Vagnorius | |
| 1993 | Kazimiera Prunskienė | |
| 1994 | ||
| 1995 | Kazimiera Prunskienė | |
| 1996 | 王金平 (Wang Jin-pyng) | Bronislovas Lubys |
| 1997 | 程建人 (Chen Chien-jen) | Algirdas Šemeta, Laima Liucija Andrikenė, Juozas Galdikas |
| 1998 | 陳長川 (Chen Changchuan), 黃鎮台 (Huang Zhentai), 陳瑞隆 (Chen Ruilong) | Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Rasa Rastauskienė |
| 1999 | Kornelijus Platelis, Audronius Ažubalis, Kazys Bobelis, Mindaugas Končius, Aloyzas Sakalas | |
| 2000 | ||
| 2001 | 陳學聖 (Chen Shei-saint), 吳碧珠 (Wu Pi-chu), 歐晉德 (Ou Chin-der) | Aloyzas Sakalas, Romanas Algimantas Sedlickas, Valerijus Simulikas, Raimondas Šukys |
| 2002 | 陳學聖 (Chen Shei-saint), 吳碧珠 (Wu Pi-chu), 歐晉德 (Ou Chin-der) | |
| 2003 | ||
| 2004 | ||
| 2005 | Edmundas Pupinis, Vydas Gedvilas | |
| 2006 | Irena Šiaulienė, Raimundas Palaitis, Gintaras Steponavičius, Vida Marija Čigriejienė, Artūras Paulauskas, Ona Valiukevičiūtė | |
| 2007 | Antanas Matulas, Vilija Vertelienė, Marija Aušrinė Pavilionienė | |
| 2008 | Virginija Budienė, Rimantas Bašys, Algis Kašėta, Saulius Pečeliūnas, Valerijus Simulik | |
| 2009 | Aloyzas Sakalas, Eugenijus Maldeikis, Egidijus Vareikis, Kęstutis Masiulis, Dalia Kuodytė, Nerija Putinaitė | |
| 2010 | Laima Liucija Andrikenė, Virginija Baltraitienė, Mantas Adomėnas, Gediminas Navaitis | |
| 2011 | Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Algis Kašėta, Danutė Bekintienė, Remigijus Žemaitaitis, Artūras Melianas | |
| 2012 | 林郁方 (Lin Yufang), 陳唐山 (Chen Tangshan), 陳鎮湘 (Chen Zhenxiang), 蔡煌瑯 (Cai Huanglang), 詹凱臣 (Zhan Kaichen) 林德福 (Lin Defu), 蔣乃辛 (Jiang Naixin) | Laima Liucija Andrikenė, Zigmantas Balčytis, Birutė Vėsaitė, Vida Marija Čigriejienė, Dalia Teišerskytė, Emanuelis Zingeris |
| 2013 | Gintaras Steponavičius, Dangutė Mikutienė, Antanas Matulas | |
| 2014 | 林一平 (Lin Yi-Bing), 卓士昭 (Cho Shih-chao) | Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas |
| 2015 | Laima Liucija Andrikenė, Kazimieras Simonavičius, Arūnas Augustinaitis, Andrius Tekorius, Donatas Jankauskas, Algis Kašėta, Velerijus Simulik | |
| 2016 | 呂秀蓮 (Lu Hsiu-lien), 黃碧霞 (Huang Bixia), 陳明文 (Chen Mingwen), 陳亭妃 (Chen Tingfei), 鄭寶清 (Zheng Baoqing), 陳歐珀 (Chen Oupo), 劉櫂豪 (Liu Zhaohao), 莊瑞雄 (Zhuang Ruixiong), 王定宇 (Wang Dingyu), 蔡適應 (Cai Shiying), 蔡易餘 (Cai Yiyu), 江伯倫 (Jiang Bolun) | Valerijus Simulik, Mantas Adomėnas, Donatas Jankauskas, Orinta Leiputė, Emanuelis Zingeris |
| 2017 | 許宗力 (Hsu Tzong-li) | Valerijus Simulik, Kazys Starkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Aušra Papirtienė, Gintaras Vaičekauskas |
| 2018 | Gintaras Vaičekauskas, Kęstutis Masiulis, Aušra Maldeikienė | |
| 2019 | Egidijus Vareikis, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Aušrinė Armonaitė | |
| 2020 | Egidijus Vareikis, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Aušrinė Armonaitė | |
| 2021 | 陳建仁 (Chen Chien-jen), 龔明鑫 (Kung Ming-hsin), 吳政忠 (Wu Tsung-tsong), 阮清華 (Juan Ching-Hwa), 陳正祺 (Chen Zheng-qi) | Matas Maldeikis, Marius Matijošaitis, Dovilė Šakalienė, Lukas Savickas, Vytautas Gapšys, Rūta Miliūtė, Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius |
| 2022 | 陳正祺 (Chen Zheng-qi), 游錫堃 (You Si-kun), 陳玉珍 (Chen Yu Jen), 邱志偉 (Chiu Chih-wei), 林靜儀 (Lin Ching-yi), 曾厚仁 (Tseng Ho-jen), 劉孟奇 (Lio Mon-chi), 陳正祺 (Chen Zheng-qi), 林敏聰 (Lam Man-chung) | Kęstutis Navickas, Jovita Neliupšienė, Egidijus Giedraitis, Agnė Vaiciukevičiūtė, Karolis Žemaitis |
| 2023 | 吳釗燮 (Joseph Wu Jaushieh), 唐鳳 (Audrey Tang), 王必勝 (Wang Pi-sheng), 李淳 (Roy Chun Lee) | Dalia Grybauskaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintautas Jakštas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Audronius Ažubalis, Eugenijus Sabutis, Edita Rudelienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Lukauskas, Rasa Juknevičienė |
| 2024 | 萧美琴 (Hsiao Bi-khim), 劉鏡清 (Liu Chin-ching) | Dalia Grybauskaitė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Karolis Žemaitis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Julius Sabatauskas, Arunas Valinskas, Tomas Raskevičius, Liudas Jonaitis, Ieva Kačinskaitė Urbonienė, Algirdas Sysas, Andrius Vyšniauskas, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Lukauskas, Mantas Adomėnas |
Atstovybės
2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus centre atidaryta Taivaniečių atstovybė Lietuvoje greitai patraukė dėmesį dėl beprecedenčio „Taivano“ panaudojimo jos pavadinime. Atstovybė reprezentuoja Taivaną Lietuvoje įvairiose srityse, daugiausia dėmesio skirdama prekybos ir investicijų skatinimui, ryšių mezgimui, kultūriniams mainams, viešajai diplomatijai ir paramos Taivano piliečiams Lietuvoje teikimui. Pirmuoju biuro vadovu tapo patyręs diplomatas Eric Huang, kuris šias pareigas ėjo iki 2024 m. sausio mėn. Jį pakeitė anksčiau Taivanui Australijoje atstovavusi Constance Wang.
Po metų, 2022 m. lapkričio 7 d., Lietuva oficialiai atidarė savo atstovybę Taivane, įsikūrusią Taipėjaus pasaulio prekybos centro pastate. Pirmuoju atstovybės vadovu tapo Paulius Lukauskas, siekiantis skatinti glaudesnius ryšius su Taivanu, ypač ekonominio ir technologinio bendradarbiavimo srityse.
Šaltiniai:
- Kinijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos metraščiai
- Index of Economic Freedom, Heritage.org
- Democracy Index, Economist Intelligence Unit
- Laikraštis „Darbininkas”, 1991 m. spalio 4 d.
- Czeslaw Tubilewicz, The Baltic States in Taiwan’s Post-Cold War ‘Flexible Diplomacy’. Europe-Asia Studies, Vol. 54, No. 5 (Jul., 2002), pp. 791-810