Prekyba ir investicijos

Lietuva ir Taivanas prekybos partneriais tapo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus megzti tarptautinės prekybos ryšius. Pažanga iš pradžių buvo lėta. Nepaisant Taivano ir Lietuvos verslo delegacijų vizitų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti prekybos ir investicijų galimybes, dvišalė prekyba sudarė tik nedidelę abiejų šalių eksporto ir importo dalį, o investicijos išliko ribotos. Kaip 1997 m. rašė Lietuvos verslo dienraštis Verslo žinios, abi šalys viena apie kitą žino labai mažai, todėl reikia daug nuveikti, kad ekonominiai ryšiai taptų glaudesni.

Tolimesnės pastangos ir aktyvesnis dalijimasis informacija galiausiai leido išplėsti prekybinius ryšius, kurie atsispindi viršuje pateiktoje diagramoje. Pavyzdžiui, 2002 m. įvedus bevizį režimą, palengvėjo kelionės tarp Taivano ir Lietuvos, o tai buvo naudinga verslo atstovams. Be to, abi šalys maždaug tuo pačiu metu įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją: Lietuva – 2001 m. gegužę, o Taivanas – 2002 m. sausį, ir tai išsprendė kai kuriuos techninius prekybos klausimus. Dėl to dvišalė prekyba išaugo nuo maždaug 20 mln. JAV dolerių 2001 m. iki 160 mln. JAV dolerių 2011 m., visų pirma dėl to, kad smarkiai padidėjo Taivano produktų, importuojamų į Lietuvą, vertė. Šis lygis iki šiol išlieka gana stabilus, tačiau daugelis ekspertų mano, kad visas ekonominių ryšių potencialas dar neišnaudotas, nes tiek Lietuvos, tiek Taivano pramonės bei paslaugų sektoriai galėtų vieni kitiems pasiūlyti daug daugiau.

Ankstyvasis laikotarpis

Pirmoji svarbi Taivano ekonominė misija į Lietuvą buvo surengta 1997 m. Tų metų kovą abi pusės susitarė įkurti Lietuvos ir Taivano ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo asociaciją ir pradėjo rengtis vizitams. Į šias pastangas įsitraukė abiejų šalių vyriausybės, o gegužės mėnesį užsienio reikalų viceministras Chen Chien-jen apsilankė Lietuvoje, kad paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą. Greitai po to, birželį, į Lietuvą atvyko gausi Taivano delegacija, kurią sudarė apie 100 žmonių, tarp jų politikai, stambių įmonių ir turizmo agentūrų atstovai, ekonomistai ir kt. Iki to laiko Taivanas užsienyje buvo investavęs daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau Lietuvoje investicijos siekė tik apie 100 tūkst. JAV dolerių. Taivano atstovai pripažino, kad jų šalies verslo atstovų žinios apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis yra menkos, o tai prisideda prie investuotojų ir prekybininkų atsargumo planuojant plėtrą šiame regione.

Reaguodama į Taivano vizitą, Lietuvos Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė 1997 m. rugpjūčio mėn. surengė atsakomąjį vizitą. Ją lydėjo Lietuvos investicijų agentūros generalinė direktorė Genovaitė Jakševičienė, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Mindaugas Černiauskas ir Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kvedaras. Delegacija identifikavo keletą iššūkių, trukdančių glaudesniam Lietuvos ir Taivano ekonominiam bendradarbiavimui, kaip kad ribotos žinios, atstovybių nebuvimas, reti delegacijų vizitai ir biurokratiniai sunkumai. Nepaisant to, tarp Lietuvos investicijų agentūros ir Taivano pramonės plėtros ir investicijų centro buvo pasirašytas Investicijų skatinimo ir bendradarbiavimo susitarimas.

Po šių mainų buvo ilgas laiko tarpas, nes kitas vizitas iš Lietuvos įvyko tik 2014-aisiais. Tais metais Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinio direktoriaus Rimanto Šidlausko vadovaujama delegacija tris dienas praleido Taipėjuje, kur pristatė Lietuvą įvairių verslo šakų atstovams ir susitiko su ekonomikos viceministru Cho Shih-Chao, Taipėjaus eksporto ir importo banko vadovu bei kitais svarbiais asmenimis. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Taivanas surengė atsakomąjį vizitą, kuriame dalyvavo Kinijos tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo asociacijos, Taivano ekonomikos reikalų ministerijos, bankų sektoriaus, pramonės specialistų ir verslo asociacijų atstovai. Deja, tokio tipo vizitai vėl nutrūko, nors pavienės įmonės ir toliau ieškojo verslo galimybių, rengdamos individualias keliones, dalyvaudamos prekybos parodose ir pan. Reikšmingesnį bendradarbiavimo suaktyvėjimą galima pastebėti tik už kelerių metų, nuo 2021-ųjų.

Naujausi pasiekimai

Susidomėjimas didesnėmis verslo galimybėmis išaugo tuo metu, kai buvo pradėta svarstyti apie Taivano atstovybės steigimą Lietuvoje. Jau 2021 m. vasarą Lietuvos elektronikos bendrovė Teltonika pradėjo ieškoti galimybių pradėti plataus masto bendradarbiavimą su Taivano įmonėmis, ypač vystant puslaidininkių technologijas Lietuvoje. Tai lėmė, kad 2023 m. pradžioje buvo sudaryta sutartis su Taivano Pramoninių technologijų tyrimų institutu ir iškelti siekiai iki maždaug 2030 m. išplėtoti gamybos pajėgumus. Ekonominio bendradarbiavimo potencialas dar labiau sustiprėjo 2021 m. rudenį, kai Taivano ekonomikos ministras Kung Ming-hsin, su delegacija atvykęs į Lietuvą, su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pasirašė šešis susitarimo memorandumus, skatinančius verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimą pažangiųjų technologijų srityje. Lietuvos maisto pramonės įmonės taip pat buvo šiltai sutiktos parodoje „Food Taipei expo“ ir pradėjo plėtrą šioje srityje. Pavyzdžiui, Lietuvos šokolado gamintoja Rūta iki 2024 m. Taipėjuje atidarė tris savo parduotuves.

Netrukus po Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo Taivanas paskelbė apie specialų fondą, valdomą Taiwania Capital ir skirsiantį 200 milijonų JAV dolerių investicijoms ir 1 milijardą JAV dolerių bendriems Taivano ir Vidurio bei Rytų Europos šalių įmonių projektams, pirmenybę teikiant Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. 2022 m. kovo mėnesį didelė verslo delegacija lankėsi Lietuvos įmonėse, kurios specializuojasi elektronikos ir lazerių srityje. Po kelių mėnesių, rugsėjį, septynių Lietuvos biotechnologijų įmonių atstovai kelias dienas praleido Taipėjuje, kur ieškojo galimų partnerių ir lankėsi Nacionaliniame biotechnologijų mokslinių tyrimų parke. Vėliau tais pačiais metais paaiškėjo pirmoji Lietuvos kompanija, kuriai suteikta investicinio fondo parama – lazerių įmonė Litilit gavo 3,7 mln. eurų. Kiek vėliau 3,5 mln. eurų investicija suteikta dirbtinio intelekto kūrėjai Oxipit. Taip pat buvo pasiektas susitarimas, leidžiantis išplėsti lietuviškų žemės ūkio produktų eksportą į Taivaną.

Pastarieji keleri metai buvo ypač aktyvūs. 2023 m. pradžioje Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (ITRI) pasirašė susitarimą su Lietuvos lazerių asociacija dėl bendro lazerinių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų centro Taivane įkūrimo ir dar vieną susitarimą su elektronikos įmone Teltonika. Kaip rašoma pastarosios pranešime spaudai, „ši sutartis užtikrina Teltonikos teisę naudoti ITRI sukurtas puslaidininkių lustų gamybinių technologijų ir prietaisų licencijas bei gauti pagalbą rengiant detaliuosius projektus ir inžinerinius mokymus darbuotojams“.

Tų pačių metų spalį Taipėjuje lankėsi didelė Lietuvos verslo delegacija, kuri dalyvavo Fintech Taipei forume, Lithuanian Delegation Visit & Ecosystem Networking renginyje bei ryšių mezgimo su verslais susitikimuose. 2024 m. birželį vykusiame Lietuvos ir Taivano verslo forume daugiausia dėmesio buvo skirta finansinių technologijų sektoriui, ir tai sutapo su žinia, kad Lietuvos finansinių technologijų bendrovė TransferGO gavo 10 milijonų JAV dolerių investiciją iš Taiwania Capital fondo. Bendradarbiavimas taip pat plėtojamas saugumo technologijų srityje, ką parodo spalio mėnesį Vilniuje įvykęs Taivano aviacijos ir kosmoso pramonės plėtros korporacijos ir Lietuvos nacionalinės gynybos pramonės asociacijos susitikimas.

Šiuo metu Lietuvos ir Taivano prekybiniai santykiai yra įvairiapusiški. Lietuva iš Taivano daugiausia importuoja elektroninius komponentus, mašinas ir medicinos prietaisus, o Taivanas iš Lietuvos importuoja chemijos produktus, optinę įrangą (pvz., lazerius), žemės ūkio ir miškininkystės produktus.

Šaltinis: The Observatory of Economic Complexity

Pagrindinės institucijos

Lietuvos ir Taivano ekonominius ryšius padeda palaikyti ne viena institucija. Kai kurios iš jų egzistavo praeityje ir nebeveikia, o kitos yra dabartinių veiklų epicentre.

Pastaruoju metu įvykęs Taivano ir Lietuvos glaudesnius ryšius skatinančių institucijų pagausėjimas teikia vilties, kad, nepaisant geografinio atstumo ir sudėtingos geopolitinės situacijos, prekyba ir investicijos tarp abiejų šalių ir toliau plėsis.

Šaltiniai:

• Verslo Žinios
• Taivano ir Lietuvos statistikos departamentai
• Leidinys „Island of Resilience: Taiwan Economic Miracle 2.0“
• Czeslaw Tubilewicz, The Baltic States in Taiwan’s Post-Cold War ‘Flexible Diplomacy’. Europe-Asia Studies, Vol. 54, No. 5 (Jul., 2002), pp. 791-810